Būdai
Tai mano paties ribotumas, dėl kurio aš matau dalykus taip, kaip man liepia mano tiesa. Ir todėl jie man yra tiesa. Kitas gali atpažinti kitokią tiesą nei aš - tai reiškia, kad aš turiu leisti jam eiti savo keliu, nes atpažinimas visada vyksta individualiai skirtingu būdu.
Mūsų požiūris į pasaulį remiasi mūsų patirtimi, kurią patyrėme ir pajutome savo individualia būtimi. Tiesa yra tikslas, ir mes nesikukliname rinkdamiesi priemones, kad priartėtume prie šio tikslo. Mes visi troliname per gyvenimą ir pripažįstame savo kelius kaip (galbūt?) vienintelius įmanomus, nes kartais tik mes patys galime paaiškinti savo mintis, žodžius ir veiksmus.
Kartais nelengva paaiškinti kitiems savo motyvus ir iš jų daromas išvadas; dažnai mūsų pastangos baigiasi apsikeitimu smūgiais. Mano patirtis rodo, kad geriausias būdas išvengti šios dilemos - sutelkti dėmesį į savo tikrąjį tikslą. Šis atminimas mums, atgaivintas ir tapęs kūnu, simbolizuoja dieviškąją ramybę.
Praktinis būdas praktiškai įgyvendinti savo tiesos siekį mums naudingu būdu yra tolerancija. Tolerancija neapima to abejingumo motyvo, kuris yra rezignacinės kilmės. Veikiau tolerancija man reiškia nagrinėti kitos būtybės motyvus ir sprendimus, siekiant išsiaiškinti, ar man gali būti naudinga pripažinti kitą. Taip išvengiama aklo sekimo, kaip ir savanaudiško primygtinio atkaklumo laikytis savo požiūrio.
Mes visi gyvename šviesoje ir visos mūsų būtybės yra iš jos sudarytos.
Kilęs iš vieno iš dviejų pagrindinių mūsų būties patyrimo motyvų (meilės ir baimės), susiformuoja mūsų laukiantis kelias. Kiekvieną dieną. Kiekvieną mūsų būties akimirką. Mes patiriame save kaip kintančias būtybes ir šis faktas verčia mus abejoti ir dvejoti. Tai savo ruožtu lemia mūsų būties netikrumą, dėl kurio kitiems atrodome vertinantys, atsargūs ar net atstumiantys.
Mūsų kelio neišbaigtumo pripažinime slypi išmintis, priartinanti mus prie šviesos. Juk paskutinis bus pirmas, ir tik tariamas trūkumas leidžia mums patirti savo tikrąją prigimtį. Kai mylime besąlygiškai, esame abejingi, ar sunki liga gali subjauroti mylimo žmogaus kūną. Būtent prisimindami mumyse visuose gyvenančią meilės galią patiriame savo išgydymą. Viena iš to išraiškų yra atleidimas. Taigi mūsų ginčai remiasi mūsų nepilnaverčiu pripažinimu ir yra - nepaisant tam tikros nesėkmės - galingi kelrodžiai mūsų kelyje į išganymą.
Vis dėlto tiesa:
"Teisinga nuomonė gimsta iš kito balso ir savo atspindžio."
Gautama Buda
"Vaikeliai - myliu jus!"
Friedrichas Nietzsche
