Glass people
Įkalintos sielos, kurių prisirišimas prie materialaus pasaulio per gyvenimą apsunkina jų išsilaisvinimą iš šio pasaulio po "mirties", toliau gyvena kaip apsireiškusios dvasinės būtybės tarp žemiškosios floros (mūsų platumose ypač miškingose vietovėse). Pagal išvaizdą jie panašūs į "stiklinius žmones", t. y. turi humanoidinius kontūrus ir yra astralinės prigimties. Kadangi jų dabartinė egzistencija pagrįsta kitu dažniu nei mūsų žmogiškasis patirties lygis, paprastai jų neįmanoma suvokti "įprasta sąmone" ir jie atrodo - esant meditacinei-kontempliacinei sąmonės nuotaikai - kartais labai subtilūs ir skaidrūs. Be pakitusios vibracijos, jų dabartinė išvaizda taip pat atitinka jų buvusią "materialią" išvaizdą kaip mūsų vibracijos lygio žmogiškųjų būtybių, t. y. jie turi tuos fizinius kontūrus, kuriuos jau buvo įgiję per savo "gyvenimą".
Kaip ir kiekviena egzistencijos forma iš prigimties yra sąlygota kančios (kurią galima įveikti), taip ir tų stiklo žmonių astralinėje projekcijoje yra kančios. Dauguma šių sielų jaučiasi įkalintos šioje būsenoje ir išsigelbėjimą pirmiausia mato fizinio kūno atgavime. Kai kurių "fiziškai besireiškiančių" žmonių viltis ir siekis gyventi vien tik be kūno toms sieloms atrodo mažų mažiausiai nesuprantamas. Taigi grynai dvasinė sielos egzistencija (ir jos - per sąmonę sukelta - raiška) gali vykti įvairiais lygmenimis ir ne visi jie vienodai trokštami.
Tačiau ir ta "skaidrumo" būsena sielai yra patirties forma, kuri yra vertinga. Gyvenimas siekia pasireikšti ir reikštis visais lygmenimis, ir tik - mūsų pačių pasirinktas - proto ribotumas leidžia mums patirti šias būsenas.
Kai pripažįstame, kad dvasia, būtis, siela yra neribota savo pasireiškimu, tos tarpinės būsenos nebereikalingos. Tada siela patiria visuotinį ir absoliutų išgydymą ir jai nebereikia tarpinių pakopų kelyje į tobulumą. Šį sprendimą galima priimti bet kada ir jam nereikia jokios ypatingos išraiškos formos. Užtenka vien ketinimo, valios pareiškimo, kad kiekvienam gyvenimui būtų suteikta laisvė.
Jau brėkštančiame meilės amžiuje bus išaukštintos ir išlaisvintos net tos būtybės, kurių išvaizda yra materiali, bet ne kūniška.
Visas tapsmas tėra būties apraiška.
