Galactic
Komanda
Dvi nežemiškos kosminės stotys, skriejančios aplink Žemę, išvengia mūsų regimojo suvokimo naudodamos maskuojamąjį skydą. Šis maskuojamasis skydas veikia šviesos lūžio principu ir pasinaudoja tuo, kad žmogaus akis gali aptikti tik nedidelę esamo dažnių spektro dalį (mums matomos šviesos dažnių spektras yra apie 400-700 nm). Įsižiūrėjus į skydą, galima atpažinti, kad didesnės iš dviejų stočių, vadinamosios Aštaro vadavietės, išorinis dizainas išlaikytas mirguliuojančios juodos spalvos, perpintas daugybe baltai gelsvų šviesos dėmių, simbolizuojančių įėjimus, išėjimus ir langus. Šiuo metu negaliu apibūdinti bendros išorinės Aštaro vadavietės formos, nes dėl skydo negalėjau apžiūrėti stoties iš pakankamo atstumo.
Santykinis Aštaro Komandos dydis lankytojui suteikia pasitikėjimo ir saugumo jausmą, o tai kosmose nėra savaime suprantamas dalykas, kai išeini iš savo gimtosios planetos energetinio diapazono. Siela "prisišvartuoja" - dar prieš kosminiam laivui nusileidžiant. Nors žinios ir jausmas apie mūsų sielos įsitvirtinimą visatoje leidžia jausti pagrindinį tarpžvaigždinės erdvės pažinimą, siela trokšta "nusileidimo vietos". Šis jausmas prilygsta žemiškajam namų ilgesiui.
Priešingai nei šie Žemę lydintys dirbtiniai palydovai, galaktinė komanda nėra pririšta prie planetos. O Galaktikos vadavietė yra - palyginti su jau ir taip gana didele Aštarų vadaviete - didžiulė kosminė sala. Įsikūrusi viduryje tarpžvaigždinės erdvės, be jokios konkrečios Saulės sistemos artimoje kaimynystėje - ir vis dėlto esanti mūsų Mėlynbarzdžio srityje, kurioje žvaigždžių skaičius viršija vidutinį. Didinga magija, sklindanti iš stoties artėjant prie šio koloso - kuris ilsisi kosmose, įsispraudęs į juodą žvaigždėtą kosmoso aksomą - gniaužia kvapą. Jausmą, kuris apima žvelgiant į šią stotį, turbūt geriausiai apibūdina tiesos, iškilmingos rimties, džiaugsmo ir kartu lengvumo bei dėkingumo derinys. Trumpai tariant, jis atitinka jausmą, kurį jaučiu savyje vartodamas terminą "nuolankumas".
Nuolankumas ir pažinimas yra tiesos broliai. Tuomet savo gyvenimą jaučiančios sielos būseną apibūdina "budrumas".
Šią žvaigždžių oazę - Galaktikos vadavietę, kurią sukūrė mūsų Pieno kelio įvairiausių rasių ir tautų atstovų sąjunga, sudaro šeši fiziškai panašūs vienetai, kartu išsidėstę žiedo forma.
Kiekvienas iš šių vienetų yra pailgas cilindras, kuris link galų siaurėja, o atitinkamame centre jį sudaro keli augantys žiediniai karoliukai. Kiekvieno iš šešių bokštų fiziniai matmenys yra keli šimtai kilometrų ilgio ir daugiau kaip 200 kilometrų pločio plačiausioje centrinio žiedo karoliuko vietoje. Atskiri cilindrai nėra fiziškai sujungti (atramomis ar panašiai). Kelionės tarp atskirų bokštų vyksta, viena vertus, kosminiais laivais, kita vertus, teleportacijos prietaisais - siųstuvais. Kiekvieno bokšto išorinį apvalkalą sudaro man nežinomas lydinys, kuris žvilga metaline žalsva spalva.
Apskritai kiekvieno bokšto išorinės ribos nėra išlaikytos griežtai stačiakampio formos, o yra suapvalintos. Tai įdomus faktas, turint omenyje žemiškąją tikrovę, pavyzdžiui, šios planetos piramides, kurios visame pasaulyje buvo statomos nesuskaičiuojamų formų tiksliais kampais. Fizikinių reiškinių (darinių) energetinis poveikis, viena vertus, tokioje planetoje kaip mūsų - ir, kita vertus, tarpžvaigždinės erdvės viduryje - yra to visuotinio žinojimo apie darinių išmintį kaip Dievo tiesos alfa ir omega išraiška.
"Išsilaisvink iš proto vergijos" Bob Marley, Redemption Song
"Tai toli, žmogau!" Chong
